- Išparduota
/images/books/737657/1462885171_img766.jpg)
- Originalus pavadinimas: Silence of the crane feathers
- Autorius: Edis Jurčys, Elvyra Kučinskaitė
- Leidėjas Alma littera
- Metai: 2008
- Puslapiai: 100
- ISBN : 9789955380191
- Versijos kodas: PT.
- Formatas: 20,8 x 28 x 1,8 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Atsiliepimai
Aprašymas
„Šis darbas mane nustebino daug kuo, bet pirmiausia labai švariu, pirmapradžio santykio siekiančiu žvilgsniu. Tokiam žvilgsniui atsirasti (gal net atsikasti savyje) reikia matyti daug kitokio pasaulio, reikia grįžimo. Edžio Jurčio fotografijas išskiria būtent žvilgsnis, už jo slypinti patirtis, leidžianti laukti malonės: kas prasiskleistų, sušvytėtų, pasirodytų. Tokia dinamika, ekspresija, toks raštas atrodo neįtikėtinas, nepagaunamas. Tai didelio meistriškumo darbai, tik to meistriškumo neapribočiau technika, labiau akcentuočiau dvasinę patirtį, įgūdį matyti, keliasluoksnes pasaulio struktūras, daiktiškus, kūniškus ir dvasinius persiklojimus.
Elvyra Kučinskaitė, gera stilistė, eseistė, ne pasakoja apie nuotrauką, ne iliustruoja, ne informuoja, o laikosi atsargaus dialogo principo. Gal net atsiliepimo – atliepimo. Ji pasiekia didelio lakoniškumo – užtenka sakinio, kelianarės vienos eilutės. Meditacinis susitelkimas, gražus atsargumas su žodžiais – nepažeisti, nesužeisti. Neperdėti. Neperžengti ribos, kuri (vėlgi atsargiai) yra nubrėžta fotografijos vaizdo. Suteikti jam pirmenybę.
Tokie dalykai, kurie atsiskleidžia bendrame Edžio Jurčio ir Elvyros Kučinskaitės darbe, turi prasmę pasaulyje, kuriame apie prasmę vis mažiau bemąstoma. Siečiau šį dialogą ne tik su gamtos, bet ir su dvasios ekologija.“
Habil. Dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė
- Originalus pavadinimas: Silence of the crane feathers
- Autorius: Edis Jurčys, Elvyra Kučinskaitė
- Leidėjas Alma littera
- Metai: 2008
- Puslapiai: 100
- ISBN: 9789955380191
- Versijos kodas: PT.
- Formatas 20,8 x 28 x 1,8 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
„Šis darbas mane nustebino daug kuo, bet pirmiausia labai švariu, pirmapradžio santykio siekiančiu žvilgsniu. Tokiam žvilgsniui atsirasti (gal net atsikasti savyje) reikia matyti daug kitokio pasaulio, reikia grįžimo. Edžio Jurčio fotografijas išskiria būtent žvilgsnis, už jo slypinti patirtis, leidžianti laukti malonės: kas prasiskleistų, sušvytėtų, pasirodytų. Tokia dinamika, ekspresija, toks raštas atrodo neįtikėtinas, nepagaunamas. Tai didelio meistriškumo darbai, tik to meistriškumo neapribočiau technika, labiau akcentuočiau dvasinę patirtį, įgūdį matyti, keliasluoksnes pasaulio struktūras, daiktiškus, kūniškus ir dvasinius persiklojimus.
Elvyra Kučinskaitė, gera stilistė, eseistė, ne pasakoja apie nuotrauką, ne iliustruoja, ne informuoja, o laikosi atsargaus dialogo principo. Gal net atsiliepimo – atliepimo. Ji pasiekia didelio lakoniškumo – užtenka sakinio, kelianarės vienos eilutės. Meditacinis susitelkimas, gražus atsargumas su žodžiais – nepažeisti, nesužeisti. Neperdėti. Neperžengti ribos, kuri (vėlgi atsargiai) yra nubrėžta fotografijos vaizdo. Suteikti jam pirmenybę.
Tokie dalykai, kurie atsiskleidžia bendrame Edžio Jurčio ir Elvyros Kučinskaitės darbe, turi prasmę pasaulyje, kuriame apie prasmę vis mažiau bemąstoma. Siečiau šį dialogą ne tik su gamtos, bet ir su dvasios ekologija.“
Habil. Dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė
Atsiliepimai